duoklė — dúoklė dkt. Javų̃, šiẽno, galvi̇̀jų dúoklė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
duoklininkas — ( inykas; SD38), ė smob. (1), duokliniñkas (2) [K] kas moka duoklę: Valstiečiai, duodantieji duoklę kiaunių kailiukais, buvo vadinami kiaunininkais, o medum – duoklininkais rš. Ir gyveno Chananėjas viduryj Efraimo iki dienai šiai duoklinykas… … Dictionary of the Lithuanian Language
mezliava — mẽzliava sf. (1) KII168, mezliavà (3b) K 1. rinkliava: Bendruomenės nariai vienas kitam padėdavo gaisro arba kitos kurios nelaimės atvejais, suruošdami talkas arba darydami mezliavas rš. Mẽzliavai atadaviau paskutinį rublį Dbk. 2. Kv kuriam… … Dictionary of the Lithuanian Language
pažambrė — sf. tokia duoklė: Pinsko kunigaikštijoj ją (duoklę) vadindavo žambrine arba pažambre (posovščyzna) A.Janul … Dictionary of the Lithuanian Language
čyžinis — ×čyžìnis, ė adj. (2) J; SD38 už kurį reikia mokėti duoklę, mokestį, nuomą: Čyžìnis laukas K. ║ turintis mokėti duoklę, mokestį, nuomą: Valstiečių gyvenimo sąlygos čia (Žemaičiuose) susiklostė geresnės, buvo daug čyžinių ir daug laisvųjų… … Dictionary of the Lithuanian Language
duoklininkas — dúoklininkas, dúoklininkė dkt. Dúoklininkai dúoklę mokėdavo gyvuliai̇̃s, maistù, málkomis, pašarai̇̃s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
duoklininkė — dúoklininkas, dúoklininkė dkt. Dúoklininkai dúoklę mokėdavo gyvuliai̇̃s, maistù, málkomis, pašarai̇̃s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
abrakas — abrãkas (brus. aбpoк) sm. (2) 1. J, Krkl, Žg, Kal, Varn apsukinė duonos riekė, abišalė; kampelis: Duonos abrãką davė, kad ir ranka linktelėjo Skd. Išsitraukė pyrago abrãką Žem. ^ Abraką pametęs, kepalo neieškok Pln. 2. R276, [K], J, KlvD294,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atpirkinėti — 1. iter. dem. atpirkti 1: Mikutis pradėjo atpirkinėti nuo artimų ūkininkų laukus rš. ║ įgyti: Prapultį jų brangiai atpirkinėja, o ižganymo jų dovanai nenori imt DP484. 2. refl. iter. dem. atpirkti 4 (refl.): Mes arba kovosime, arba… … Dictionary of the Lithuanian Language
atrinkti — atriñkti, àtrenka, o tr.; Q162 1. DŽ, Prng, Tvr iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau J. Mažėles bulbes àtrenkam paršam Ėr. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos Mlk. Mes savus šniūrus atrinktum̃ Rud. Sumakalavo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
